„Drobės sumirguliuoja spalvų begaliniais atspindžiais“

Pokalbis su kūrėju, tarsi kelionė į jo kūrybos šerdį, kur šviesos metafora, forma ir emocija susilieja tarsi į gyvą, kvėpuojančią tapybą. Kūryboje šviesa tampa pagrindine matymo ir suvokimo metafora. Menininkas kalba apie laiką, kai dar nematome ir nejaučiame. „Mes nematome. Mes akli, kol šviesa nepaliečia kūno,“ – sako kūrėjas, apibrėždamas momentą, kai prasideda tikrasis santykis su pasauliu. Anot jo, žmogus ilgą laiką gyvena tamsoje, remdamasis tik savo įsivaizdavimu: „mes būname su savo supratimu apie grožį tamsoje, kol šviesa nepaliečia kūno.“ Tik šviesai palietus formą atsiveria grožis ir gimsta jausmai. Ši energija sklinda toliau, juda erdve, kol pasiekia žiūrovą. „Ji skrieja į mus. Ta akimirka, kai šviesa paliečia mus, mes pamatome ir mūsų jausmai pabunda.“ Būtent ši pabudimo būsena tampa tapybos pradžia. Menininko drobėse regėjimas nėra optinis veiksmas – tai emocinis įvykis. „Jausmai įsiveržia į paviršių spalvų ir formų visuma,“ todėl paveikslai ima skleisti energiją, judesį, gyvenimą. „Drobės sumirguliuoja spalvų begaliniais atspindžiais,“ pažadindamos naujus išgyvenimus ir papildydamos jau žmoguje slypinčią patirtį. Rimvydo Pupelio paroda Kovo 13 d. 18.30 val. Menų Ložėje, Tomo g. 24, Klaipėda Parodos rėmėjas – „Revestus“, sutelktinio finansavimo platforma, padedanti kūrybinėms idėjoms virsti realiais projektais ir stiprinanti ryšį tarp kultūros ir visuomenės.