Nuotraukos autorius Andrius Lamauskas

Vaidyba (Teatras / Kinas)

Jautrumas erdvei ir spalvai

2005–2015 m. Rimvydas Pupelis (MUTA) aktyviai dirbo teatro srityje – režisavo ir kūrė scenografiją daugiau nei penkiolikai spektaklių, tarp kurių K. Sajos „Palangos liūtas“, B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“, P. Vaičiūno „Patriotai“, Ž. B. Moljero „Skapeno klastos“, Sokrato „Debesys“, S. Gedos „Strazdas“ ir R. Abukevičiaus „Sarmatų palikuonys“.

Jo teatro darbai išsiskiria vizualine vaizduotės jėga, gebėjimu kurti atmosferą ir subtiliai derinti sceninį veiksmą su estetiškai stipria aplinka. MUTA scenoje jungia režisūrinį pasakojimą su dailininko jautrumu erdvei, spalvai ir detalei.

Menininko teatro veikla neapsiribojo Lietuva – jo spektakliai pristatyti tarptautiniuose festivaliuose: „Vaš vyxod“ (Rusija), „AITA/IATA“ (Korėja) ir „Theatre Mont-Laurier“ (Kanada), suteikdami jo kūrybai globalų matmenį ir atverdami galimybes kultūrų dialogui scenoje.

B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“

Balio Sruogos dviejų dalių satyrinė komedija, veiksmas vyksta tarpukario Lietuvos provincijos miestelyje – „viengungiai broliai“ proto klube svarsto, kaip susitvarkyti su nykstančia vienatve ir vedybinėmis dilemmomis, kai turi atlaikyti sunkias mokesčių naštas.

Spektaklis kupinas komiškų situacijų ir sarkastiškos ironijos: šie viengungiai nejučia pradeda konkuruoti dėl vienos moters – Rožės Kumpytės – jai laimėti imasi strategijų, kurios visą „dorovinę“ draugiją verčia atvirkščiai.

Ši komedija tapo klasika – ji ne kartą buvo statoma teatre, televizijoje, taip pat pristatyta kaip muzikinis spektaklis su originalia muzika, pavadintas „Penkiašakis dobilėlis“.

Ž. B. Moljero „Skapeno klastos“

Apie

„Skapeno klastos“ – viena įkvepiausių visų laikų farsinių komedijų, kurioje gudrus tarnas Skapenas meistriškai apsuka aplink pirštą tiek savo ponus, tiek godžius tėvus, kad įsimylėjusieji galėtų susituokti — viskas virto staigmenų, komiškos ironijos ir subtilios žmogaus prigimties analizės virtuve. Šioje istorijoje meilė, pinigai ir statusas susipina netikėtais siūlais, parodant: kas iš tiesų yra protingas, o kas – apgautasis.

R. Abukevičiaus „Sarmatų palikuonys“

Apie

„Sarmatų palikuonys“ – pjesė, parašyta 2006 m. Ramūno Abukevičiaus, tapusi spektaklio pagrindu jau 2007 m.. Spektaklį, vėliau statytą Rokiškio liaudies teatre 2008 m., režisavo Jonas Buziliauskas.

Pjesės veiksmas vystosi XVIII a. pabaigoje Kurtuvėnų dvare, Nagurskių giminės rezidencijoje. Į aktorius susilieja paveikūs personažai: konservatyvus bajoras Jokūbas Ignotas Nagurskis, jo idealistiškai linkęs vyresnysis sūnus Jonas, jaunas mąstytojas Kajetonas, Kajetono italė žmona Marie, taurios moralės sužadėtinė Karpytė bei mistiškos figūros – Mykolas Olšauskas, Apolinaras Morauškis ir net Jakaterinos II šmėkla.

Šis spektaklis pasakoja apie sarmatų tradicijas, asmenines tragedijas, šeimos ištikimybę ir pasekmes – talpančias istoriją ir simboliką. Atmosfera kuriasi iš istorinių sluoksnių ir personažų tarpusavio santykių dramatizmo, skleidžiant unikalų kultūrinį paveldą.

Parodos