Iš idealistų gyvenimo
– Pradėsim su partneriais smulkų verslą. Taip nusprendžiau ir atėjau prie skruzdėlyno. Šiandien buvo penktoji dresūravimo pamoka – mokėmės rinkti auksą.
Netoliese sovietmečiu veikė restoranas-valgykla ,, Aukštoji,,. Per dieną čia susirinkdavo iki dviejų tūkstančių žmonių. Vieni valgė, kiti gėrė. Jie kalbėjosi apie salerką, nuleistą iš traktoriaus, apie bulvių kolorado nurytus laukus, apie karvių bandas, ištrūkusias iš spygliuota tvarka aptvertų laukų ir išėjusias į mišką pasiklysti. Apie kultūrnamio naują diskoteką ir apmyžtus kampus. Ir apie vakarinę mokyklą – kaip ten gerai, kai mergos pradėjo nešioti mini. apie klioš kelnes , ten galima paslėpti butelį degtinės ir linksmai žiūrėti indiškus filmus kino teatre. Bet visi spjaudėsi žiūrėdami į raudonas vėliavas. O kai kas dar buvo dosnus – vėmė auksu. aš prisiminiau. Sovietmečio supūdytus bendrapiliečių dantis vilko auksu.
Dabar tas auksas gulėjo nuspjaudytame sovietmečio žvyre. Mėnesienoje jis spindėjo lyg prakeiksmas. Prakeiktas auksas iš idealistų gyvenimo.
du sakalai sparnus išplėtė virš juodo kelio, gyvate besirangančio pradėjusių žaliuoti kloniais. Svarbiu žvilgsniu stebėjo ant šilto asfalto ištaškytų šimtą tūkstančių varlių. galbūt dėl to nutiestas kelias ir sukurtas mechanizmas dėl galimybės paaukoti šias mažas gyvybes. kad du jaunikliai sakalai sėkmingai sulauktų savo skrydžio valandos.
